Travis – 12 Memories (2003)
Liepa 20, 2008
Vykdamas į Daniją turėjau tikslą Nr. 1: nusipirkti The Raveonettes albumą. Man jie vis dar atrodo žaviausia porelė tarp visų muzikantų, jų kuriamas skambesys yra ne mažiau malonus už grupės narių išvaizdą ir, svarbiausia, jie yra danai. Pagaliau patekęs į prekybos centrą radau milžinišką muzikos parduotuvę ir akimis išgraibsčiau lentynas. Viskas ką radau buvo „Lust, Lust Lust“, t.y. paskutinysis The Raveonettes įrašas, kurio tiesiog persiklausiau rašydamas apžvalgą į ore.lt. Maža to, sąžinė neleido atiduoti už jį 180 kronų.
Pasikalbėjęs su pardavėja ir sužinojęs, kad nieko kito jie negali pasiūlyti, pradėjau savo paieškas iš naujo. Norėdamas nusipirkti bent du albumus priėjau į senesnių įrašų skyrių. Stebino kainų skirtumas – Coldplay – Viva la Vida kainavo tas pačias 180 kronų, o senesnis, bet vargu ar blogesnis tų pačių Coldplay albumas A Rush of Blood to the Head - tik 50. Juk muzika ne koks nors kumpis, kad laikui bėgant ją reikėtų nukainuoti. Aišku, pirkėjui nuo to tik geriau, tiesiog. Keista. Kuisdamasis po „Viskas už 50 kronų“ lentyną pagaliau radau kažką artimo, tai, apie ką turėjau pradėti rašyti jau nuo pat pradžių: Travis! 12 Memories! Winamp bibliotekoj turėjau apie 20 Travis kūrinių, bet 12 Memories dainų sąrašiukyje atpažinau vos tris. Bet užtai kokias: The Beautiful Occupation, kurioje panaudotas sutartinis dainavimas buvo įstrigęs galvon jau po pirmojo perklausymo įvykusio bene prieš tris metus, liūdnąją Re-Offender ir visapusiškai gerą Love Will Come Through. Subjektyviai pasakysiu, kad toji daina yra tobula. Jei klausant ją bene 20-ą kartą vis dar jauti mažyčius šiurpuliukus, vadinas daina tikrai kažko verta. Daugiau nebegalvodamas pasiėmiau 12 Memories su savimi ir tęsiau paieškas toliau. Jų rezultatai kituose įrašuose, paliekam intrigą.
O dabar klausom Travis. Quicksand - gražu, Peace the Fuck Out – keista. ar Fran Healy gali leisti sau dainose keiktis? Pasirodo gali. Tik tai skamba nepiktai ir net neįtikinamai. Nemėgstu visų fak ir šit, nors pats karts nuo karto panašius žodelius pavartoju. How Many Hearts – nieko ypatingo, Paperclips - puiku. Ir liūdna. Travis, kurie sugebėdavo pataisyti nuotaiką net ir juodžiausiomis dienomis, šįkart skamba niūriai. Būtent dėl to daugelis kritikų 12 Memories vertino labai vidutiniškai. Aš nuo kategoriškų sprendimų susilaikysiu, nes Travis liūdesys nėra toks depresyvus kaip pvz. Radiohead. Įdomu tai, jog Fran balsas tose liūdnosiose vietose skamba nelyginant paties Thom Yorke.
Somewhere Else - jau linksmiau, Mid-Life Krysis – ne. Apskritai, pastaroji tapo bene daugiausia kartų prasukta daina. Laimei, kad po jos seka didžiulis kilimas viršun pavadintas Happy to Hang Around. Iš visų lig tol negirdėtų dainų būtent ji paliko maloniausią įspūdį. Vėlgi pesimistiškas tekstas, tačiau ir pesimizmas kartais būna malonus. Galiausiai albumą vainikuoja dar vienas žąsies odos efektą sukėlęs įrašas: Walking Down the Hill. Ideali pabaiga albumui, gražiai apibendrinanti 12 Memories kuriamą štai tokią 
nuotaiką. Pastebėjus, jog ši daina yra 9 minučių ilgio nori nenori imi mąstyti kad ir Travis įtraukė save į žaidimus su hidden tracks. Paslėptasis kūrinys, pavadintas Some Sad Song, galutinai pribaigia šypseną. Belieka eiti ir išsiliūdėti, arba įsijungti ką nors iš smagiųjų grupės dainų, pvz. Flowers in the Window.
Kad ir koki rimti Travis bandė tapti kuriant šį albumą, mano, o ir kitų klausytojų ausyse ir širdyje jie visada bus draugiška ir optimistiška grupė. Nepaisant to, kitokia nei įprasta nuotaika nedaro 12 Memories blogu albumu. Apskritai, albumas kuriame yra Love Will Come Through negali būti blogas. O kai jį papildo toki kūriniai kaip Re-Offender ar Happy to Hang Around belieka sėdėti ir šypsotis. Ne todėl, kad tai būtų linksmi kūriniai, o todėl, kad pasaulyje dar yra grupių, sugebančių tokias dainas sukurti.
P.S. Žmogui, pirmą kartą matančiam Travis vardą turbūt taip ir netapo aišku, kas jie per vieni ir su kuo valgomi. Taip kad prašom, dosjė: Travis – muzikos grupė iš Škotijos, Glazgo. Susikūrė 1995-aisiais ir lig šių dienų džiugina mūsų ausis BritPop skambesiu. Štai tokiu:
Travis – Love Will Come Through
Travis yra gerai, biski gaila kad dabar esu Anglijoj ir nenuvykau i Positivus festa latvijoj kur jie groja. Kitavertus, ir as nusipirkau ju originala, tik kita – The Man Who. Geras albumas. Kad kainos nauju nuo senesniu skiriasi tai nieko keisto zinok cia taspats:) O geriausiai yra Bootfejeriai vadinami, cd zmones pardavineja ko kam nereikia tai originalius cd kartais padroztus kartais ne galima nusipirkt uz 0.5-1.5 svaro. Grazus blogas, uzsuksiu, taip ir toliau:)
Aš esu Lietuvoj, bet į Positivus taip pat nenuvykau. Šįmet visos lėšos jau iš anksto buvo suplanuotos skirti Be2gether, taip kad ten ir pasilinksminsiu. Clinic ar Tricky žinoma nėra Travis ar Manic Street Preachers, bet tikiuos kad viską atpirks savų žmonių kompanija ir renginio masiškumas :}
Štai The Man Who nesu klausęs, bet kada nors tai padarysiu. Girdėjau jau gerų atsiliepimų apie šį albumą.
Bootfejeriai? Nežinau nieko, bet skamba dar ir kaip viliojančiai. Bet kaip suprantu, toki dalykai tik Anglijoje ir egzistuoja, taip?
Irr, ačiū už pirmąjį komentarą! Pasirodo man dar reikėjo LEISTI jį rodyti, todėl manau nustebai, kai parašęs taip ir nepamatei jo po dienoraščio įrašu. Vis pateikia staigmenų toji wordpress :}
taip su leidimu juokkinga, bet ten nustatymuose kazkur gali tai pakeisti, bootfejeriai tai mazdaug tas pats kas sendaikciu turgus is tikruju sakau zmones pardavineja kam ko nereikia pigiai, realiai tai egzistuoja tikriausiai visur, bet cia labai isplite. Jei pavyks suspeti sugrizti as irgi vyksiu i b2g:)
Jei reikėtų rinkt nuoširdžiausią grupę – turbūt balsą atiduočiau Travis’ams.: ) Va būtent – „draugiška grupė“ – taiklus apibūdinimas. O „The Man Who“ išgirsti būtina.
p.s. ta pati smagioji „Flowers ..“ irgi gali priverst išspaust ašarą: http://www.youtube.com/watch?v=PgMrTEiiyHo
Kuo daugiau girdžiu apie Travis pasirodymą Positivus, tuo labiau graužiu save, kad nesiryžau ten vykti :}
Bet kaip rašė g-taškas, grupė pažadėjo grįžti į Latviją. Jei jie tikrai tai padarys, antrąkart nepraleisiu tokios progos :}
Kada čia tas Positivus vyko??
O Travis gerai. Labai gerai. Turiu visus albumus. Tiesa, ne originalius, nes mano orig. muzikos kolekcija, dėl gerai žinomų priežąsčių, kolkas apsiriboja tik lietuviška muzika.
Positivus – bene prieš savaitę. Garsiausieji pasirodę – Travis ir Manic Street Preachers.
Manoji kolekcija irgi pradžioje buvo sumanyta būti vien lietuviška, deja, kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad geriau užienio atlikėjo albumas už 40 litų, nei du lietuviški už 20. Bet savus vis tiek palaikau ir jiems teikiu pirmenybę. Žinoma, jei tik yra kažkas tikrai gero. O taip būna retokai.